Sklaida 2015

Prieš maždaug du dešimtmečius Lietuvoje buvo tikras Šviesos pakilimas. Šimtai piliečių, įkvėpti V.Megre knygų, svajojo apie savo giminės sodybas. Kiekvieną savaitę dešimtys žmonių rinkosi Vilniaus ir Kauno miestų skaitytojų klubuose, nebuvo savaitės, kad neateitų vis naujų smalsuolių. Bendraminčiai grupėmis keliavo po Lietuvą, ieškodami gyvenvietėms tinkamų sklypų. Pradėjo dygti didelės gyvenvietės: Sukiniai, Sidabriai, Krunai, Lamsodis. Pavienės šeimos kūrėsi atskirose sodybose. Anastasija.lt puslapyje forumas ūžė nuo žmonių laiškų, naujienų, diskusijų. Vyko puikių užuomazgų, pvz. tautinės mokyklos. Atrodė, upės tėkmės nebesustabdysi ir Lietuvos ateitis matėsi žydinti, turtinga ir laiminga. Ką mes matome šiandien?

Sunkus metas Lietuvoje. Visuotinio vaizdinio nebeliko, nebent dar saugomas pavienių žmonių širdyse. Knygos užblokuotos, o jų likęs vertimas išdarkytas. Klubai merdi. Gyvenvietėse įsikūrimas vyksta vangiai, dažniausiai be bendro vaizdinio. Plėtros beveik nebėra. Dėl ko taip įvyko – atskira tema, galbūt verta nuoseklaus išnagrinėjimo.

Nežiūrint į šias aplinkybes, o gal kaip tik dėl jų, nenorime pasiduoti. Savo sodybas mes įkūrėme, atrodo, gyvenk ir džiaukis, bet neapleidžia žydinčios tėvynės, taip pat visos planetos vaizdinys.

Jeigu mums pavyko susikurti savo mažąjį rojų, tai kaipgi nepasidalinti su kitais: ei, viskas įmanoma ir šis kelias puikus!!

Kuriamės patys, džiaugiamės, mėgaujamės ir mąstom apie šio nuostabaus vaizdinio sklaidą. Šiuo tikslu atidarėme šį tinklapį, 2014 metais pravedėme žinyčią, 2015 metais bandėme besidominčius suburti į giminės sodybų kūrėjų klubą.

Mūsų tinklapyje lankosi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, kuo labai džiaugiamės. Ačiū Jums! Jūsų susidomėjimas suteikia mums jėgų! Galbūt tinklapiui trūksta kiek gyvumo, bet kol kas, kol vyksta pagrindiniai įsikūrimo darbai, laiko skirti galime tik žiemos mėnesiais. Mąstome, kaip čia dar paįvairinus, pvz. įsigijome filmavimo kamerą ir ateityje planuojame pateikti filmuotą medžiagą.

Kas nuoširdžiai nustebino, kad nesulaukėme beveik jokio susidomėjimo ar aktyvumo bendrauti gyvai klube. Vienas sukinietis paklausė: ar jūs tikrai galvojate, kad kas nors iš gyvenančių savo sodybose norės važiuoti į klubą? O naivume! – Tikrai galvojome, kad atsiras žmonių, pasivarginančių atvykti, norinčių pasidalinti savo patirtimi, padrąsinti svajojančius, pagelbėti pradiniuose žingsniuose. Bet … nesulaukėme net šiaip besidominčių, dar tik svajojančių, naujokų. Tiesa, į kai kuriuos susitikimus atvyko keletą žmonių, maloniai pabendravome, bet tęsti nebuvo prasmės, bent šiuo metu.

Ir koks netikėtas posūkis – Donatai 15 min. laikraštyje pasiūlomas žurnalistės darbas. Redaktorė apsidžiaugė sužinojusi, jog Donata ruošiasi rašyti straipsnius ekologinėmis temomis. Tokios temos šiuo metu itin madingos, – patvirtino redaktorė. Straipsniai bus talpinami internetiniame portale Ji24.lt. Rodos, Visata mums neša galimybes į rankas, duoda platesnes pasisakymų arenas. Puiki proga pasiekti kuo daugiau tautiečių. Bet ir čia, pradėjus kalbinti bendraminčius, nuolat gyvenančius giminės sodybų gyvenvietėse, susiduriama su netikėtais trukdžiais: „Nenoriu viešintis.“ „Pavardės nereik, užteks tik vardo.“ „Na nebent anonimiškai.“ „Nenoriu niekam nieko įrodinėti.“ Tokių ir panašių atsikalbinėjimų sulaukta, norint aprašyti paprasčiausią dalyką, net nesusijusį su giminės sodybos sąvoka (ką galbūt dar galima būtų suprasti): kodėl jauna šeima nutaria keltis į kaimą? Tikrai yra aktyvių žmonių, drąsiai pasisakančių viešumoje (ačiū jiems), bet norėjosi sulaukti atsakymų būtent iš tų, kurie turi nuolatinio gyvenimo gyvenvietėje patirties. Negi Lietuvoje sklandantis siaubo-baubo šešėlis jau baigia visus praryti? Ar bendrumo nebeliko? Sulindom kiekvienas paskirai į savo lizdelį ir užsidarėm jame? Nebepalaikom vienas kito, nepadrąsinam? O gal nesuprantam vardan ko daryti, veikti plačiau? O kaip kiti? Kaip jūsų broliai, seserys? Kaip Lietuva?

Štai kiek daug klausimų. Ir dar daug gražaus darbelio laukia. Toks jausmas, kad tai tik nauja pradžia. Tikrasis virsmas prasidės, kai kiekvienas asmeniškai prisiims atsakomybę ne tik už savo šeimą, bet bent už savo tautą. Ne tik už savo aplinką, bet bent už tą žemės lopinėlį, kuriame yra Lietuva. Suprantama, pradėt gali tik nuo savęs …

Pradėt gali tik nuo savęs, ir kurti tiktai savo rojų, bet mintimis aprėpti gali tiek, kiek širdis aprėpti pajėgi, gal sodžių tik, gal visą Žemę, o gal ir dar daugiau… .

Kad vyktų pokyčiai, svajoti, aprėpti, šildyti savo širdies meile nepakanka – reikalingi veiksmai. Nieko ypatingo, užtenka kartais paties paprasčiausio – pasidalinti savo pavyzdžiu. Įsitikinkit patys – Raimondo iš Krunų pilnas atsakymas į Donatos klausimus:

„Mūsų šeimos istorija prasidėjo prieš kokius šešerius metus. Rodos, tik šešeri, tačiau pilni įdomių ir romantiškų detalių metai. Šiame aprašyme apsiribosiu tik mūsų šeimos istorijos santrauka.

Kažkada atskirai išvykę iš skirtingų Lietuvos miestelių studijuoti magistrantūros į Daniją, netrukus ten susipažinę ir vienas kitą pamilę, Dovilė ir aš jau nelabai galėjome įsivaizduoti gyvenimo atskirai. Tuom įsitikinom iškart po susipažinimo leidęsi į kelionę iš Danijos į Maroką atostogų. Beveik dviejų savaičių nuotykis sutvirtino mūsų šeimos pamatus. Grįžę ir keletą savaičių pailsėję, abu pasinaudojom galimybe išvažiuoti į Pietų Korėją studijuoti pagal mainus. Pakeliui į Pietų Korėją porą savaičių svečiavomės Kinijoje. Beveik pusmetį praleidę Pietų Korėjoje, nusprendėm, jog nenorime praleisti netikėtai atsiradusios progos stažuotis Indijoje. Taip abu atsiradome Haiderabade (Indija), kur praleidome taip pat beveik pusmetį. Būdami ten ir turėdami nemažai laisvo laiko vakarais (ten temsta apie 19 val.), įsukom mažą versliuką – internetu pardavinėjom ten pirktus drabužius lietuviams. Ir maždaug šiame mūsų gyvenimo taške mes supratome vieną dalyką – reikia nemažai pakeliauti, pagyventi miestuose, kurie žmonių skaičiu pranoksta ne vieną Lietuvą bei turėti galimybių siekti karjeros svečioj šaly tam, kad suprastum, jog Lietuva – pati geriausia vieta gyventi ir dirbti. Maždaug tuo laiku pradėjom svajoti apie gyvenimą Lietuvoj, šiek tiek toliau nuo miesto. Gimė Sibilė. Tapome tikra jauna šeima. Nors neturėjom nei pinigų namui, nei žemės kur jį statyt, pradėjom piešti savo būsimo namuko eskizus. Tikriausiai labai šito norėjom, nes šiandien, po beveik keturių metų nuo tos akimirkos, kai pradėjom piešti savo svajonę ant lapo, mes gyvename nuosavame jaukiame namuke be jokių įsipareigojimų bankui ekologiškoje gyvenvietėje apie 40 km nuo Vilniaus. Abu dirbame darbus, kurie labai patinka – Dovilė dirba Danijos prekybos namuose Lietuvoje bei fotografuoja, o aš užsiimu individualia gyvenamąja statyba. Abiems beveik kasdien tenka važinėti į Vilnių. Nors buvo akimirkų, kai manėm, jog 40 km yra didelis atstumas dažnam važinėjimui, šiandien abiems šis atstumas nesudaro nepatogumų ir, ko gero, nesudarytų, jei būtų dar didesnis. Viskas tampa daug paprasčiau, kai dirbi mėgstamą darbą. Daugumai, kurie žino mūsų istoriją, kyla natūralus klausimas dėl mūsų pasirinkimo gyventi kaime (nors gyvenvietė būtų tikslesnis pavadinimas), kur nėra beveik visų miesto patogumų. Tačiau tai, kas daugumai atrodo trūkumai tokio gyvenimo, mums atrodo privalumai ir atvirkščiai. Tikriausiai čia ir yra atsakymas į tokio pobūdžio klausimus. Sibilė šiemet pradėjo lankyti darželį, esantį Musninkų miestelyje, maždaug už pusantro kilometro nuo mūsų Krunų gyvenvietės. Kažkada turėjom daug dvejonių dėl darželio provincijoje, tačiau šiandien manom, jog geresnės vietos Sibilei tikriausiai surast negalėtumėm. Auklėtojai vaikus ir tėvai auklėtojus pažįsta ne tik darželio aplinkoje. Yra daug neformalaus bendravimo ir dėmesio vaikui. Tai didžiulis privalumas.

Gyvenant tokį gyvenimo būdą ir dirbant darbus, kurie patinka, mūsų šeimos pajamos nuolat šiek tiek didėja, o išlaidos nesikeičia, o gal net mažėja dėl brandesnio požiūrio į pirkinius. Tai iš esmės, gyvendami kaime toliau nuo miesto, mes po truputį tampame materialiai turtingesni. Atsitiktinumai ar dėsnis, panašūs dalykai vyksta pas daugelį pažįstamų, kurie nusprendė kurtis kaime. Kai žinai ko nori ir labai nori, ir nori ne visko iš karto, laikui bėgant aplinka tampa draugiška, o siekiai įgyvendinami. Per 2-3 metus nuo tos akimirkos, kai pradėjom sąmoningai siekti to, jog mūsų darbas mums būtų malonumas ir nebūtų nuolatinio skubėjimo bei įtampos, mes pasiekėme tai, ko norėjom. Šiandien mūsų darbo grafikai lankstūs, turime daug kūrybinės laisvės ir svarbiausia, esame abu 100 proc. patenkinti tuom, ką darome. Įsitikinome, jog gyvenant arčiau gamtos, kasdienybė tampa įdomesnė, sveikata geresnė ir santykiai šeimoje tvirtesni.“

Argi neįkvepianti istorija? O kiek dar jų – įvairiausių, nepakartojamų! Kiekvieno žmogaus kelias, jo išskirtinė patirtis įdomi ir svarbi. Juk tai, ką darote jau yra didis dalykas, todėl kuklumas šiuo atveju tik kenkia. Tad, mielieji, drąsiau kalbėkimės, pasakokimės, dalinkimės. Berašant iškilo mintis, kad šiame skyrelyje galime patalpinti jūsų patirties aprašymus. Tikrai yra daug daugiau žmonių, kurie nebuvo paklausti, kurių galbūt net nepažįstame: atsiųskite savo įsikūrimo bei gyvenimo giminės sodybose ar gyvenvietėse istorijas adresu sodzius@sventasodis.lt , galbūt būtent jūsų patirtis padės kažkam apsispręsti, padrąsins ieškoti savo širdies kelio.

Straipsnis su Raimundo iš Kardokų ir Kristinos bei Raimondo iš Krunų, – dėkui jums už geranoriškumą ir jūsų indėlį, – kažkodėl nebuvo patalpintas internetinėje svetainėje Ji24.lt, bet perskaityti jį galite čia:

Kardinalūs pokyčiai – iš miesto į kaimą

https://www.tikrovejegyvent.lt/kardinalus-pokyciai-is-miesto-i-kaima/

Taip pat čia talpinsime Donatos ir kitų teminių straipsnių nuorodas.

Kitoks būdas pasveikti arba Kaip susikurti laimingą gyvenimą

https://www.ji24.lt/naujiena/savijauta/kitoks-budas-pasveikti-arba-kaip-susikurti-laiminga-gyvenima-555-549473

Iššūkis – ekologiškas namas savomis rankomis. Statybininko patirtis

https://www.ji24.lt/naujiena/namai/issukis-ekologiskas-namas-savomis-rankomis-statybininko-patirtis-550-568761

Gyvenviečių kūrimas: naujo šeimų gyvenimo modelio privalumai

https://www.ji24.lt/naujiena/namai/gyvenvieciu-kurimas-naujo-seimu-gyvenimo-modelio-privalumai-550-575525